Paskelbta: 16/10/2026
Skaitymo laikas 5 min
Ar kada nors spalio mėnesį esate įsigiję rožinę juostelę? Galbūt ją prisegėte prie drabužių, pastebėjote kokią nors kampaniją, o gal tiesiog įsidėmėjote, kad spalio mėnesį rožinės juostelės yra visur aplink mus. „Rožinis spalis“, pasaulyje žinomas kaip „Pink October“, kasmet primena apie krūties vėžio prevencijos, ankstyvojo nustatymo svarbą ir paramą moterims, kurias paliečia ši liga.
Krūties vėžys yra dažniausia piktybinė navikinė liga moterims visame pasaulyje, ir kasmet ji paliečia milijonus moterų. Vien 2022 m. krūties vėžys buvo diagnozuotas maždaug 2,3 milijonams moterų visame pasaulyje. Galbūt su šia diagnoze susidūrė jūsų mama, sesuo, partnerė, draugė ar kolegė. Svarbiausia – pažinti savo kūną, atkreipti dėmesį į neįprastus pokyčius, atlikti savikontrolę ir eiti į rekomenduojamus tyrimus.
Krūties vėžiu gali susirgti tiek moterys, tiek vyrai. Tačiau vyrams ši liga pasitaiko labai retai, todėl kalbėdami apie krūties vėžį turime omenyje moterų ligą. Su amžiumi krūties vėžio rizika didėja.
Ligos atsiradimui gali turėti įtakos keli veiksniai, pavyzdžiui, genetinis polinkis, hormonų poveikis, gyvenimo būdas ir kitos aplinkybės. Tačiau vieno iš rizikos veiksnių buvimas nereiškia, kad žmogus tikrai susirgs krūties vėžiu. Taip pat liga gali išsivystyti ir žmogui, kuriam nėra žinoma jokių rizikos veiksnių.
Todėl svarbi prevencijos dalis yra krūtų savikontrolė.
Visiškai užkirsti kelią krūties vėžiui neįmanoma. Tačiau yra priemonių, kuriomis galime paveikti kai kuriuos rizikos veiksnius ir kartu padidinti tikimybę, kad galimas susirgimas bus nustatytas laiku.
Dažniausias ligos simptomas – mazgeliai, patinimas ar krūties sukietėjimas. Tai, žinoma, visos esame girdėjusios jau šimtą kartų, tačiau mazgelis gali atsirasti ne tik krūtyje, bet ir pažastyje ar po raktikauliu. Ten yra limfmazgiai, susiję su krūties audinio limfinių kapiliarų tinklu. Per šiuos kapiliarus navikas gali plisti ir sukelti, pavyzdžiui, patinimą pažastyje. Kiti galimi simptomai – išskyros iš spenelių, spenelių įdubimas, paraudusi oda arba oda, primenanti apelsino žievelę. Jei pastebime ką nors naujo ar neįprasto, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau pats mazgelis ar kitas pokytis dar nereiškia, kad tai yra vėžys.
Tačiau savo kūno labui galime daug nuveikti. Didžiausią įtaką turi reguliari fizinė veikla – įrodyta, kad 5 valandos reguliarios fizinės veiklos per savaitę sumažina krūties vėžio riziką net iki 38 %. Tam nereikia siekti jokių sportinių rezultatų – galime apsirengti tai, kuo jaučiamės patogiai, ir išeiti pasivaikščioti, į grupines mankštas arba su drauge pasivažinėti dviračiu. Kiekvienas judesys yra svarbus.
Ne mažiau svarbus yra bendras gyvenimo būdas ir stipri imuninė sistema. Pakankamas fizinis aktyvumas, įvairi mityba ir kokybiškas miegas teigiamai veikia mūsų sveikatą apskritai. Imuninę sistemą galima stiprinti palaikant sveiką žarnyno mikrobiomą.
Galiausiai negalime pamiršti reguliariai tikrinti krūtis. Gerai pažinti savo kūną ir žinoti, kaip atrodo mūsų krūtys bei kaip jos jaučiasi palietus. Atkreipkime dėmesį į pokyčius, kurie mums yra nauji. Savikontrolė gali padėti laiku pastebėti pokyčius.
Savikontrolę rekomenduojama atlikti kas mėnesį, geriausia – 5–10 dieną nuo menstruacijų pradžios. Idealiausias laikas – kelios dienos po menstruacijų pabaigos. Visų pirma atkreipkite dėmesį į mazgelius, sukietėjimus, paraudimus, odos pokyčius palietus ir išskyras. Nepamirškite apčiuopti ir pažastų bei srities po raktikauliu.
Jūs geriausiai pažįstate savo kūną. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas jums yra įprasta, ir nepastebėti galimų naujų ar neįprastų pokyčių. Ne kiekvienas pokytis reiškia krūties vėžį, tačiau jei kažkas jus neramina, kreipkitės į savo gydytoją.
Atsistokite prieš veidrodį ir apžiūrėkite krūtis pirmiausia laikydamos rankas laisvai palei kūną, o po to – pakėlus rankas virš galvos. Taip pat pažvelkite į jas iš įvairių pusių.
Atkreipkite dėmesį į: krūties formos ar dydžio pokyčius, odos pokyčius, paraudimą, įdubimus, odos įtraukimą ar išsipūtimą, spenelių formos ar padėties pokyčius arba išskyras iš spenelių.
Apčiuopti krūtis galite tiek gulėdama, tiek stovėdama. Dešinę krūtį apčiuopkite kaire ranka, o kairę – dešine.
Trijų pirštų plokščia dalimi švelniai apčiuopkite visą krūtį sukamaisiais judesiais. Pradėkite nuo lengvo spaudimo ir palaipsniui didinkite spaudimą, kad apčiuoptumėte ir gilesnius audinių sluoksnius. Elkitės sistemingai, kad nepraleistumėte nė vienos krūties dalies. Laikui bėgant rasite sau labiausiai tinkantį būdą. Rekomenduojama kiekvienoje vietoje atlikti mažiausiai 3 apskritimus.
Atliekant apžiūrą nepamirškite pažasties duobės ir srities aplink raktikaulį.
Atkreipkite dėmesį į: bet kokius nelygumus, iškilimus, nemalonų jausmą.
Jautrumas ar skausmas gali turėti daug įvairių priežasčių ir savaime nebūtinai reiškia vėžį.
Baigdamos, apglostykite abi krūtis vienu metu, kad būtumėte tikros, jog nepamiršote nė vienos vietos.
Svarbu atlikti savikontrolę net ir tada, kai nejaučiate jokių sutrikimų. Idealu, jei savikontrolė taptų reguliariu įpročiu po menstruacijų pabaigos.
Savikontrolė nepakeičia profilaktinių apžiūrų ar mamografinio patikrinimo. Tačiau tai yra vienas iš būdų geriau pažinti savo kūną ir pastebėti galimus pokyčius. Net jei neturite jokių žinomų rizikos veiksnių, tai nereiškia, kad krūties vėžys negali pasireikšti. Todėl verta reguliariai skirti dėmesio savo krūtims.
„Rožinis spalis“ kasmet mums primena, kad turėtume rūpintis savo sveikata ištisus metus. Jei dar nesusiformavote krūtų savikontrolės įpročio, pabandykite tai padaryti, pavyzdžiui, dabar pat, perskaičius šį straipsnį. Pažinkime savo kūną ir rūpinkimės juo.
Kai kitą kartą spalio mėnesį pamatysime rožinę juostelę, prisiminkime moteris, kurios susidūrė su krūties vėžiu. Tačiau prisiminkime ir save bei nepamirškime prevencijos visus metus. Rūpinimasis savimi nėra smulkmena.
Sekite mus Instagrame @essens_official
